pirdžiukas

pirdžiùkas sm. (2) 1. žr. pirdukas 2: Tėvas toks pirdžiùkas, o vaikai kai briedžiai Gs. 2. vlg. menk. Lnkv kas vis skuba, nerimauja, perdėtai rūpinasi, karštuolis: Ne tokiam pirdžiùku[i] būt seniūnu! Vb.